viaukštelėti

viáukštelėti, -ėja, -ėjo 1. intr. NdŽ suviauksėti, suloti: Šuva tuo metu pritilo, retkarčiais piktai urzgė, negarsiai viaukštelėdamas J.Ap. 2. tr. tarstelėti, leptelėti: Kas ką viáukštelė[ja], ir emi į širdį Krš. Viáukštelėsi ką, pakils liežuviai Krš.